VAJZĖS TIME ENIANĖS
Fėmijėt janė fryti i dashurisė njerėzore
Gėzimi i jetės e vazhdimi i saj,
Vajzat kanė mė shumė dashuri shpirtėrore
Kėtė e besojnė ata qė kanė lindur vajzė.
Kur vajzat janė tė vogla, janė ledhatare
tė urta tė mira e plot pėrkėdheli,
Kur rriten e bėhen
tė urta e tė mbara
Ato tė falin veē gėzime
e shume dashuri.
Kėshtu mė ka ndodhur edhe mua nė jetė
me vajzėn time qė quhet Eniana,
I falem Zotit, pėr vajzėn e shtrenjtė
Shėndet dhe fat, i uroj nga Tirana.
Ti fluturove dhe ike nga shtėpia
Si njė zog i bukur qė shkon nė shtegtime,
Ti nuk ike, se tė pėlqente Italia
Por ike pėr tė vazhduar studimet.
Atje nė Rimini ku jeton e studion
Atje jemi dhe ne, me mėndje e mė shpirt,
Por mallin e dashurinė zemra i duron
me ty e dashur Eni, jemi natė e dit.
O vajza ime e shtrenjtė dhe e dashur,,
O jet, o mall, o shpirt i shpirtit tim,
Kurrė ndonjėherė mė shume s’tė kam dashur
Se sa tani qė tė kam larg, nė mėrgim.