Athina, ky qytet i lashtė, i
bukur, i madh, pa fund dhe pa anė,
nė mes tė zemrės sė saj, ka
sheshin Omonia, si epiqedrėn e vet,
ky shesh i madh me hotele, metro,
lulishte, lokale dhe me shatėrvanė,
sepse ka njė hije tė rėndė,
njė pamje tė zymtė qė mua mė vret.
Me dhjetėra e qindra njerėz
tė pa fat, rropaten pėr tė kėrkuar punė,
dit pas dite dalin kėtu nė shesh,
me shpresėn e madhe se fati do ju buzėqesh,
po i njėjti fat, e njėjta pamje,
e njėjta pėrgjigje, i vret ēdo dit e mė shumė,
emigrant nga tė gjitha kombėsitė,
qė po i shoh tė brengosur, tė lodhur e pa shpresė...
Midis tyre ka edhe shum’
shqiptar, qė dallgėt e jetės kėtu i kanė pėrplasur,
me intuitėn e mendjes e ndjesinė
e shpirtit, se kam tė vėshtir qė ti dalloj,
sepse vėrtet kanė njė ngjashmėri
qė nuk di se si ta shpjegoj, dhe pyes si pa dashur,
mos jeni shqiptar or’
mik, se kam mall’ qė fjalėn shqipe edhe kėtu ta dėgjoj...
Shqiptar jam e faleminderit
qė mė fole, se kam gjithė ditėn qė s’kam folur shqip,
po ē’e mirė tė solli kėtu,
ty s’mė dukesh se po kėrkon punė, mos ke ardhur pėr vizitė
?
pėr vizitė kam ardhur, po zemra
e shpirti sot vėrtet po mė bėhen copė e ēik,
kur ju shikoj kaq tė lodhur,
kaq tė pėrbuzur e kaq tė vrarė, nė fytyre nė shpirt...!
Feksor SHKURTI
Athinė, mė 16.5.2009
