FJALĖS NĖNĖ I
QOFSHIM FALĖ
Yll
i bukur lart nė qiell ēdo mbrėmje kur tė vėshtroj,
Tė
dalloj mes mijėra yjesh, e zgjas dorėn tė tė takoj,
Ėshtė
e kotė, ėshtė e pamundur, ndaj mė zili tė shikoj
Por
unė prapė ndjehem i lumtur, kur me ty nis e ” bisedoj”.
Kush
ta jep atė shkėlqim,atė drite tė argjendtė
Nga
mbrėmja gjer nė agim, kush e ndriēon trupin tėnd ?
-
Dritėn ma jep nėna ime, ajo qė emrin e ka Hėnė,
mė
jep jetė e rrezatime, prandaj unė e quaj Nene.
Pa
mė thuaj o’ yll im, si ėshtė sonte nėna ime,
Atje
e kam shpirtin tim, ditė e natė gjer nė agime,
Fjala
nėnė ka peshė tė madhe, ajo mbulon botėn mbarė,
Gjithė
qiejt dhe oqeanet, fjalės Nėnė, i qofshim falė.
Kam
shumė mall e dashuri, si gjithkush pėr nėnėn e vet
Para
saj ndjehem fėmijė, sepse Ajo, mė solli nė jetė,
Prandaj
dua ta kem pranė, ta puth e ta pėrqafoj,
Por
ajo s’mė vjen nė Tirane, qė mė mua tė jetoj.
T’i
shėrbej mė dorėn time, t’i puth duart e ta pushtoj
T’i
prek faqet, t’i prek thinjat,e zėrin e saj tė dėgjoj,
O
nėna ime e dashur, tė kam mė tė madhen dashuri,
Ē’fat
tė keq qė paskam patur,qė jetoj kaq larg nga Ty …!