DASHURIA DHE ZHGĖNJIMI
Kur njeriu bie vėrtet
nė dashuri
Provon ndjenja qė s’pėrshkruhen mė fjalė,
E gjithė bota pėr njė moment, bėhet e tij
“Pushton” tokėn, qiellin dhe detet mė valė.
Kur njeriu ėshtė vėrtet i dashuruar
Ndjenjat mė tė bukura ai pėrjeton,
I duket sikur njė jetė tė re ka rifilluar
Kjo ndjesi magjike pafundėsisht e lumturon.
Po ku ta dijė njeriu i shkretė
Se kjo lumturi shumė gjatė s’vazhdon,
Se pas verės sė bukur e aq tė nxehtė
Stina e “dimrit” tė ftohtė po afron.
Ah! Sa shpejt qė kalon pranvera,
Po vallė, ku shkon gjithė ajo dashuri ?
Sa pak ditė tė lumtura provojmė nga jeta
Sa shumė zhgėnjehet i shkreti njeri !
