Kujtimi i
SERENĖs se detit
Det o det,
pa fund pa anė
bashkė dua tė bisedojmė,
ndaj kam ardhur kėtu
pranė
prandaj tė lutem, dėgjomė.
Se edhe deti i shpirtit
tim
sonte ndjehet i trazuar,
dallgėt mė vijnė
si me tėrbim
nga njė kujtim i mėrguar…
Bashkė me shpirtin edhe
zemra
lundrojnė mbi valėt e
tua,
mbi oqeane dhe dete
e buzė bregut mė lan’
mua.
Shkuan larg u arratisėn
duke kėrkuar Serenėn
!
s’mė vjen keq qė
mė braktisėn
sepse zemra kėrkon zemrėn.
Ah’ sikur vėrtet
t’a gjenin
e t’ma sillnin
kėtu pranė,
do t’a pija tė
gjithė detin
do t’a thaja oqeanė
T’a shuaja gjith’
kėtė mallė…!
